Terms of the Latvian and Lithuanian Terminology: the Comparative Aspect
Keywords:
Latvian Terminology, Lithuanian TerminologyAbstract
This presentation compares the metalanguage of terminology in congener Baltic languages,
Lithuanian and Latvian. Major publications on lexicography and terminology, as well as various
research papers on Lithuanian and Latvian terminology, were the sources of the present
investigation. A part of the research sample comprises collected terms built using the root termin-.
The research results including these terms have been reviewed in papers published both in
Lithuania (Kvašytė 2013) and Latvia (Kvašīte 2016). Another part consists of terms of other
terminology branches and grounding on their definitions attributed to terminology.
Only at first glance does it seem that terms borrowed from the classical languages or built
using their elements are identical in the Lithuanian and Latvian languages. For example, Lithuanian
terminologija and Latvian terminoloģija (Lith. and Latv. ‘terminology’) are similar in their form
(only one letter differs, in Latvian including a characteristic diacritical palatal sign, ģ). However,
the meaning of this term in Lithuanian is narrower. This is the name for the science about terms,
whereas the whole of terms are named by a hybrid (formed with a Lithuanian suffix -ija) term
terminija (Lith. ‘terminology’). In Latvian, the mentioned term names both notions. Specific differences can be observed also between Lithuanian terminas and Latvian termins (Lith. and Latv. “term”). Even though it seems that this borrowing from Latin differs only in a flexion that corresponds to each of the two languages, in Lithuanian it is polysemous (only one meaning is
related to terminology). In Latvian, polysemy is avoided due to another term, termiņš (Latv.
‘period’), to name a period of time. In Lithuanian practice, some ambiguities were observed in relation to the choice of forms for some of the terms including own or international suffixes, for
example, terminologizacija, terminizacija, termininimas (Lith. “terminologization”). In Latvian, there are also different forms of this term: terminoloģizēšana, terminoloģizācija, terminēšana (Latv.
“terminologization“).
Another sample of the research comprises terms of other branches of linguistics: lexis (Lithuanian antonimas; skolinys / Latvian antonīms; aizguvums [Lith. and Latv. ‘antonym’;
‘borrowing’]), word-building (Lithuanian priešdėlis; priesaga / Latvian priedēklis; piedēklis (Lith. and Latv. ‘prefix; suffix’)) etc. Also, terms of some more general meaning are used in the metalanguage of terminology in both languages (Lithuanian reikšmė; sąvoka / Latvian nozīme; jēdziens [Lith. and Latv. ‘meaning; notion’]).
In the metalanguage of terminology, cases of synonymy are frequent, even though the theory of both Lithuanian and Latvian terminology declares that synonymy should be avoided. Synonymous are terms of both native and international origins, for example, Lithuanian galūnė, fleksija; priešprieša, opozicija/ Latvian galotne, fleksija; pretstats, opozīcija (Lith. and Latv. ‘ending, flexion’; ‘contraposition, opposition’). Some notions have even three names: Lithuanian apibrėžtis,
apibrėžimas, definicija (Lith. ‘definition, determination’)/ Latvian atvasināts vārds, atvasinājums, derivāts (Latv. ‘translated word, derivative, derivation’). Sometimes synonyms are found only in one of the languages (cf. Lithuanian vertinys, kalkė / Latvian kalks (Lith. and Latv. ‘loan-translation, calque’); Lithuanian svetimybė, barbarizmas / Latvian barbarisms (Lith. and Latv. “barbarism”)).
Much attention to the terms used in the terminology field is paid in The Latvian Dictionary
of Linguistics (VPSV 2007). The mentioned dictionary includes nineteen terms of this field built only by the root term-; whereas the Lithuanian Dictionary of Linguistics mentions only three terms with this root (KTŽ 1990). However, an instructional manual dedicated to terminology terms − a small-volume explanatory dictionary presenting approximately 200 terms of this field, also
rendering equivalents in foreign, including Latvian, languages have been published in Lithuanian
(MTŽ 2005).
References
Auksoriūtė Albina 2011 – Terminologijos komsisijos (1921–1926) veiklos apžvalga. - Terminologija, 18, 80–91.
Auksoriūtė Albina 2014 – Terminologijos komsisijos (1945–1971) veiklos apžvalga. - Terminologija, 21, 192–208.
Baldunčiks Juris 2008 – Latviešu valodniecības terminoloģijas attīstība 19. gadsimtā. - Valodniecības raksti, 2, Rīga: Latvijas Zinātņu akadēmija, 23–35.
Baltiņš Māris 2013 – Terminrades process un principi. - Latviešu valoda, Rīga: LU Akadēmiskais apgāds, 415–433.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language] – Dictionary, Available at: https://ekalba.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-zodynas/
Drotvinas Vincentas 2002 – Ar lietuviški leksikologijos terminai? - Žmogus ir žodis, I, 18–21.
Gaivenis Kazimieras 2002 – Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990 – Kalbotyros terminų žodynas [Dictionary of Linguistic Terms]: Dictionary, Kaunas: Šviesa.
Gaivenytė-Butler Jolanta, Keinys Stasys, Noreikaitė Adelė 2008 – Lietuvių kalbos terminų žodynai. Anotuota 1900–2005 m. bibliografijos rodyklė: [Bibliography] Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Keinys Stasys 2005a – Dėl terminologijos darbo supratimo. - Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, 267–272.
Keinys Stasys 2005b – Latvių terminologijos tvarkymo principai. - Dabartinė lietuvių terminologija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 262–264.
Keinys Stasys 2012 – Lietuvių terminologijos kūrimo apžvalga (iki 1940 m.). – Lietuvių terminologijos raida, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 29–56.
Klimavičius Jonas 2005a – Kazimieras Gaivenis. Lietuvių termi-nologija: teorijos ir tvarkybos metmenys. Vilnius: LKI leidykla, 2002, 148 p.: [Review]. – Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 246–258.
Klimavičius Jonas 2005b – Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai. – Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 259–276.
Kvašīte Regīna 2016 – Sakne termin – latviešu un lietuviešu terminoloģijā. – Terminrade Latvijā senāk un tagad. Latvijas Zinātņu akadēmijas Terminoloģijas komisijas 70 gadu jubilejas konferencei veltīts īsrakstu krājums, Rīga: Zinātne, 71–76.
Kvašīte Regīna 2020 – Pirmās Terminoloģijas komisijas Latvijā un Lietuvā. – Zinātniskie raksti, 6 (XXVI), Latviešu terminoloģija simts gados, Rīga: Latvijas Nacionālā bibliotēka, 74–92.
Kvašytė Regina 2013 – Lietuvių ir latvių kalbų terminų su šaknimi termin- mikrosistema. – Terminologija, 20, 121–137.
Kvašytė Regina 2022 – Lietuvių ir latvių terminologija: istoriniai ryšiai ir gretinamieji tyrimai. –Terminologija, 29, 169–181.
Kvašytė Regina 2005 – Mokomasis terminologijos žodynėlis [Training
Dictionary of Terminology], Dictionary, Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla.
Latviešu literārās valodas vārdnīca 1991 – [Dictionary of the Latvian Literary Language], Dictionary, Vol. 72. Rīga: Zinātne.
Latviešu valodas vārdnīca 2006 – [Dictionary of the Latvian Language], Dictionary, Rīga: Avots.
Lietuvių kalbos enciklopedija 1999 – [Encyclopaedia of the Lithuanian Language]: Encyclopaedia, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian Language]. Available at: http://lkz.lt/
Skujiņa Valentīna 2002 – Latviešu terminoloģijas izstrādes principi, Otrais, labotais un papildinātais izdevums [Second edition], Rīga: Latviešu valodas institūts.
Skujiņa Valentīna et al. 2007 – Valodniecības pamatterminu skaidrojošā vārdnīca [Explanatory Dictionary of Main Linguistic Terms]: Dictionary, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, Valsts valodas aģentūra.
Svešvārdu vārdnīca 2008 – [Dictionary of International Words]: Dictionary, Rīga: Avots.
Šalkauskis Stasys 1991 – Raštai, 2. Vilnius: Mintis.
Tarptautinių žodžių žodynas 2013: [Dictionary of International Words]: Dictionary, Vilnius: Alma littera.
Umbrasas Alvydas 2018 – Asmenų pavadinimai kompiuterijos žodynuose. – Terminologija, 25, 107–127.
Umbrasas Alvydas 2019 – Terminologija Lietuvių kalbos žodyne. - Terminologija, 26, 162–183.
Umbrasas Alvydas 2020 – Lietuvių terminologija atkurtosioss nepriklausomybės pradžioje. –Terminologija, 27, 258–280.
Vertimo studijų žodynas 2014 – [Dictionary of Translations Studies]: Dictionary, Vilnius: Vilniaus universitetas.
Vulāne Anna 2013 –Vārddarināšana. Latviešu valodas gramatika, Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 190–299.
